Ąsa, ąsotis, ąžuolas, ąžuolynas, Kęstutis, mįslė, žąsis, žąsiukas, žąsinas, sąsiuvinis.

Ačiū, ypač, ypatingai, yra, čia, šiandien,  vėliava, Jūsų, mūsų, jų, kad rytoj.

Miestų kaimų pavadinimus rašome iš didžiosios raidės:

 Lietuva, Vilnius, Kaunas, Klaipėda...

Vardus ir pavardes rašome iš didžiosios raidės:

Dovydas, Austė, Saulė, Matas...

***

Kas? (vienas ir keli daiktai)

Širdis – širdys,

mokinys – mokiniai,

vyšnia – vyšnios.

***

Ką? (vieną daiktą) galūnėje rašome -ą, -ę, -į, -ų:

ranką, skrynią;

gėlę, močiutę;

dantį, sąsiuvinį;

dangų, sūnų.

***

Ko daug?

Medžių, draugų, piešinių.

***

Kur? Kame?

Darže, sode, dėžėje, klasėje, Vilniuje, vandenyje.

Jai(mergaitei) puikiai sekėsi groti.

Jei(jeigu) nepaskubėsi, gali nespėti į kiną.

Kablelius rašome prieš jungtukus: o, bet, kad, tačiau, nes.....

Kableliais išskiriame kreipinius:

Jonuk, kada eisime į treniruotę?

Sutvarkyk, Vytuk, lentyną!

Kur skubi, Žygimantai!

Kalbos dalis, kuripavadina daiktus, reikinius, veiksmus ir ypatybes.

Pvz: Ąžuolas, Jonas, mokytojas, Vilnius, perkūnija, akmuo.

Atsako į klausimus: Kas? Ko? Kam? Ką?  Kuo? Kur?

Kaitomas:

Giminėmis (vyr., mot.)

Skaičiais (vns., dgs.)

                   Linksniais

Daiktavardžių skaičiai

Daiktavardžių skaičiai - vienaskaitą (vns.) ir

                                                  daugiskaitą (dgs.).

Vienaskaita reiškia vieną daiktą, daugiskaita – daugiau  negu vieną.

Kėdė – kėdės, lazda – lazdos, sodas – sodai, mintis – mintys, mokinys – mokiniai, kelias – keliai…

Daiktavardžių giminės

Yra dvi daiktavardžių giminės:  vyriškoji ir

          moteriškoji.

Daiktavardžiai, kuriems tinka žodelis tas, yra vyriškosios gim.

o kuriems tinka žodelis ta, yra moteriškosios.  

Vyr. g.: stalas, laikrodis, langas, namas, kelias, suolas, takas, sapnas, vardas, vaikas…

Mot. g.: lenta, gėlė, kėdė, mašina, moteris, pavardė, svajonė, grindys, mintis…

 Kalbos dalis, kuri reiškia veiksmą.

Pvz. Lyja, sumalė, grįžo, čiuožia, drumsčia.

Atsako į klausimus: Ką veikia? Ką veikė? Ką veikdavo? Ką veiks?

Kaitomas:

Asmenimis (I asm., II asm., III asm.)

Laikais (esm.l., būt.k.l., būt.d.l., būsim.l.)

Skaičiais (vns., dgs.)

Bendratis– veiksmažodžio forma, reiškianti tik bendrą veiksmo pavadinimą ir atsakanti į klausimą ką daryti?

(pvz. dirbti, skaityti)

Veiksmažodžio laikai

Veiksmažodžių asmenys ir skaičiai

Būdvardis yra kalbos dalis, kuri žymi ypatybę ir atsako į klausimus koks? kokia? kokie? kokios?

Aukštas status kalnas; tvirtas, tuščias, stiklinis, storas butelis; giedras, žydras, tamsus, saulėtas, šviesus dangus; graži, kvapni, gležna, raudona gėlė…

Būdvardžiai gali reikšti spalvą (geltonas, žalias);

formą (apvalus, pailga);skonį (sūrus, saldi);

medžiagą, iš kurios daiktas padarytas (medinis);

išorines ypatybes (aukštas, liekna);

vidines ypatybes (gudrus, draugiška);

įvairias kitas ypatybes (ankstyvas, bendras).

 Kaitomas:

Giminėmis(vyr. g.)

Skaičiais (vns., dgs.)

Linksniais

Būdvardžių skaičiai

Būdvardžių skaičiai: vienaskaita ir

                                            daugiskaita.

Gražus – gražūs, saldus – saldūs, puikus – puikūs, tylus – tylūs, didelis – dideli, švelni – švelnios…

Jei būdvardis yra vienaskaitos, tai vardininke rašome -us (koks?), o jei daugiskaitos, vardininke  rašome -ūs (kokie?).

Būdvardžių giminės

Būdvardžiai gali būti vyriškosios ir

                                             moteriškosios giminės.

Baltas – balta, stropus – stropi, tvarkingas – tvarkinga, aukštas – aukšta, šaltas – šalta...