17 ir 22 minučių. Tiek vidutiniškai laiko per dieną suaugusieji ir vaikai Lietuvoje skiria skaitymui. Suomijoje, kuri pirmauja Europoje pagal šį rodiklį, atitinkamas skaičius siekia 46 min. Daugiau nei trečdalis vaikų mūsų šalyje visai neskaito, nors didžioji dauguma, t. y. 96 proc., tėvų teigia, kad jų namuose yra vaikiškų knygų.

Tai atskleidė Lietuvos gyventojų skaitymo įpročių tyrimas, kurį šiais metais inicijavo įmonių grupė „Alma littera“. Taip pat ši apklausa parodė, kad skaitymu nesidominčių tėvų vaikai itin retai paima knygą į rankas. Tad ar gali būti, kad ateities kartos mūsų šalyje knygų visai neskaitys?

Savo mintimis su Lietuvos skaitytojais sutiko pasidalinti trys žymūs užsienio rašytojai, daugiausiai kuriantys vaikams ir jaunimui, kurių knygos kopia į „bestselerių“ sąrašų viršūnes visame pasaulyje. Tai Knister iš Vokietijos, amerikietė Maggie Stiefvater ir britas Michael Bond, kurių kūriniai pasiekiami ir lietuvių kalba. Jie pasakoja apie skaitymo tendencijas bei dalijasi mintimis, kas ir kodėl skatina žmones, o ypač vaikus, skaityti.

Skaitančių mergaičių fenomenas

Autorius, prisistatantis Knister slapyvardžiu, labiausiai mūsų šalies vaikams ir jų tėvams žinomas iš šmaikščios ir gausiai iliustruotos knygų serijos apie raganą Lilę. Jo knygos išverstos į 40 kalbų, tad rašytojas dažnai keliauja po pasaulį. Kalbėdamas apie šiuolaikines skaitymo tendencijas, jis visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad aktyviausios knygų skaitytojos yra mergaitės.

„Tai atrodo pasaulinis fenomenas ir tai tikrai yra neginčijama tiesa kalbant apie Vokietiją“, – teigė Knister. Beje, jau minėtas leidyklos „Alma littera“ inicijuotas tyrimas taip pat rodo, kad ir mūsų šalyje moteriška skaitytojų auditorija yra žymiai aktyvesnė. Lietuvoje dažniausiai visiškai neskaito visų amžiaus grupių vyrai, kuomet daugiausiai skaito moterys iki 29 m.

Amerikietė Maggie Stiefvater, užbūrusi skaitytojų širdis savo „fantasy“ žanro istorijomis („Virpėjimo“ knygų serija, „Skorpiono lenktynės“), teigia, kad bent jau JAV, kur ji pati gyvena, įvairaus amžiaus žmonės vis dažniau skaito knygas, kurios paprastai priskiriamos paauglių arba vaikų auditorijai. Tai panašu į tiesą ir Lietuvoje, kur, tarkime, Hario Poterio knygų serija turi nemenką gerbėjų ratą ir tarp suaugusiųjų.

Be to, M. Stiefvater nuomone, prie knygų populiarinimo pastaruoju metu prisideda ir filmai, pastatyti pagal jas. Anot jos, jeigu istorija sudomina žiūrovus, tai paskatina net ir mažai skaitančiuosius susirasti ją įkvėpusią knygą.

Namai, kur knygos – neatskiriama baldų dalis

Tačiau, kas, žymių vaikų ir jaunimo autorių nuomone, lemia tai, kad vieni žmonės skaito mažiau, o kiti –daugiau? Anglų rašytojas Michael Bond, kurį labiausiai išgarsino knygų serija apie Meškiuką Pedingtoną, teigia, kad skaitymo įgūdžiai dažniausiai išsivysto vaikystėje. O tai, kad šiuolaikinis gyvenimo ritmas vis greitėja, o įgusti skaityti reikalauja šiokių tokių pastangų, verčia jį abejoti, ar daug žmonių „užsikrečia“ skaitymu vėlesniuose gyvenimo etapuose.

Jis priduria, kad knygų alkis pirmiausia gimsta namuose. „Man pasisekė augti namuose, kur knygos buvo tiesiog baldų dalis. Skaityti buvo tokia pat įprasta funkcija kaip valgyti ar gerti. Iki pat šios dienos aš neužmiegu kol nors nepaskaitęs – net jeigu tai būtų viena ar kelios naujausio romano pastraipos“, – sakė autorius, už nuopelnus vaikų literatūrai apdovanotas Britų imperijos ordinu.

Kuomet rašytojas Knister teigia, kad vienintelis būdas išsiugdyti įprotį skaityti yra tiesiog skaityti: „Skaitymą kaip natūralų užsiėmimą į kasdieninį gyvenimą reikia pradėti diegti nuo ankstyvos vaikystės. Beveik visi mano paties knygų herojai yra dideli knygų mėgėjai. Norėčiau, kad mūsų vaikų herojai būtų jiems pavyzdžiu. Tarkime, spaudoje futbolo žvaigždes paprastai matome viešbučio kambariuose žaidžiančias videožaidimus. O kad galėtume išvysti ir nuotraukas, kur jis ar ji laiko savo rankose knygą“.

Bestslerio „Virpėjimas“ autorė M. Stiefvater teigia, kad nors įprasta manyti, jog skaitymas yra tai, ką žmogus paprastai daro likęs vienas, šis užsiėmimas gali būti labai socialus.

„Skaityti knygą vienam yra nuostabu, bet perskaityti knygą ir tada aptarti ją su kitu žmogumi – dar nuostabiau. Laikas, kuomet visa šeima skaito kartu arba knygų klubai yra puikus būdas paversti knygas socialiu užsiėmimu“,– sakė populiarių knygų autorė. Ji aktyviai palaiko ir su skaitymo skatinimu susijusias iniciatyvas.

Prieš miegą skaitomos istorijos galia

Visi trys autoriai, kalbėdami apie vaikų skaitymo įgūdžius ir įpročius, pabrėžia svarbų tėvų vaidmenį. Anot Knister, tėvai yra pirmieji ir svarbiausi pavyzdžiai vaiko gyvenime. „Kiekvienas vaikas myli ir kopijuoja savo tėvų elgesį, tiek blogą, tiek gerą: rūkantys tėvai rodo savo vaikams pavyzdį, net jeigu tai vyksta ir ne specialiai. Todėl nereikia ilgai įtikinėti tuo, kad vaikas, stebėdamas skaitymo malonumą, juo ir pats užsikrečia“, – sako jis.

Tam pritaria ir britų autorius M. Bond, įsitikinęs, kad knygų skaitymo aistra atsiranda ankstyvame amžiuje. „Tai dovana, kurią vaikams gali suteikti tik tėvai. Tėvai šios pareigos neatlieka tinkamai, jeigu atideda ją iki tol, kol vaikas pradeda lankyti mokyklą. Iki to laiko atsiranda labai daug papildomų dėmesį atitraukiančių dalykų ir paspausti mygtuką būna tiesiog per vėlu.

Esu įsitikinęs, kad svarbiausias dalykas, kurį gali duoti vaikui, yra tavo laikas, o antras svarbiausias dalykas – prieš miegą skaitoma istorija. Tokiame amžiuje išgyventa bendrumo patirtis tęsiasi visą gyvenimą“, – teigia rašytojas.

M. Stiefvater priduria, kad tam, jog vaikai pradėtų skaityti, labai svarbu, kad tą darytų ir juos supantys suaugusieji. „Vaikai neturi skaityti tų pačių knygų kaip jų tėvai, tačiau įprotis skaityti didžiąja dalimi yra kultūrinis reiškinys“.

2012 m. leidykla „Alma littera“ išsikėlė viziją „Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje“. Pirmasis jo žingsnis yra projektas „Augu skaitydamas“, kurio tikslas paversti vaikams skaitymą maloniu užsiėmimu, o tėvams padėti formuoti vaikų skaitymo įpročius ir ugdyti įgūdžius.

http://rubinaitis.lnb.lt/index.php?411871722